Itin dažnai naudojamos medžiagos niokoja ne tik gyvūnų, bet ir žmonių organizmus: nuo astmos iki vėžinių susirgimų

Baltijos jūra patenka į užterščiausių jūrų pasaulyje penketuką. Labiausiai dėl to kenčia jūros gyvūnija, dūsta žuvys, o nuodingos medžiagos kartu su jūros gėrybėmis patenka ir į žmonių organizmą bei gali sukelti mirtinas ligas. Kasmet atliekami tyrimai aiškinantis, kokių medžiagų vandenyje – per daug, tačiau jų kiekio mažinimas kol kas – per lėtas.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) vykdo nuolatinį Baltijos jūros monitoringą (stebėseną) atlikdama tyrimus ir matavimus iki 7 kartų per metus. Baltijos jūros tarša tiriama įvairiais aspektais: eutrofikacijos (tiriamos maistingųjų medžiagų, vandens skaidrumo, chlorofilo-a ir kt. rodiklių koncentracijos), užterštumo pavojingomis medžiagomis (tiriamos teršiančių medžiagų vandenyje, dugno nuosėdose ir gyvuosiuose organizmuose koncentracijos), jūrinę aplinką teršiančių šiukšlių, povandeninio triukšmo.

Teršiama cheminėmis medžiagomis ir sunkiaisiais metalais

Kiekvienam vandens telkiniui labiausiai kenkia medžiagos, kurių juose neturėtų būti, bet atsiranda dėl žmogaus įsikišimo. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Žydrūnės Lydekaitės, Baltijos jūroje randama tiek natūraliai gamtoje aptinkamų, tiek žmogaus susintetintų organinių teršalų. Natūraliai tam tikras maistmedžiagių kiekis būtinas jūros mikro ir makro dumbliams.

„Opi ir sunkiai valdoma problema Baltijos jūros regione yra per didelis ir nesubalansuotas maistmedžiagių (azoto, fosforo junginių) kiekis, kuris sukelia eutrofikaciją. Aktuali tarša išlieka pavojingomis cheminėmis medžiagomis – ftalatais, policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAA), sunkiaisiais metalais, bromintais difenileteriais, perfluoroktansulfonrūgštimi ir jos dariniais“, – aiškino Ž. Lydekaitė.

Teršalai itin pavojingi žmonėms

Nuodingos medžiagos jūroje kenkia gyvūnams bei augalams, tačiau taip pat gali turėti įtakos ir prisidėti prie žmonių susirgimų. AAA atstovė pasakojo, kad azoto, fosforo junginių perteklius skatina dumblių ir aukštesnių vandens augalų augimą. Yrant jų biomasei, sunaudojama daugiau deguonies, todėl jo pradeda trūkti, ima dusti žuvys.

„Kalbant apie teršiančias medžiagas, ftalatai – vienos gausiausiai naudojamų medžiagų (kaip minkštikliai) plastiko gamyboje. Beveik visada aptinkami minkštesnės plastmasės (PVC – polivinilchlorido) gaminiuose, kuriuose jų kiekiai sudaro iki 50 proc. plastiko svorio. Ftalatai nėra stipriai įsitvirtinę plastike, todėl į aplinką patenka visą plastikinio daikto naudojimo laikotarpį. Ši medžiaga trikdo medžiagų apykaitą, silpnina įmuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) į aplinką patenka ne iki galo sudegus iškastiniam kurui ir kitai organinei medžiagai, taip pat – išgaunant, transportuojant naftos produktus. Ilgalaikis PAA poveikis gali ne tik pažeisti žmogaus organizmo sistemas: kvėpavimo, virškinimo, poveikis odai, akims, bet ir sukelti vėžinius susirgimus“, – apie pavojų žmonėms kalbėjo Ž. Lydekaitė.

Ilguoju periodu, Baltijos jūros tarša sunkiais metalais mažėja, tačiau vis dar aptinkamos aukštos gyvsidabrio koncentracijos gyvuose organizmuose (žuvyse ir moliuskuose). Gyvsidabris – toksiškiausias iš sunkiųjų metalų, pasižymintis stipriomis akumuliacinėmis savybėmis, kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, gali sukelti nervų sistemos pažeidimus. Vienas iš didžiausių gyvsidabrio taršos šaltinių Europoje ir kitur yra kietojo kuro, kaip akmens anglių, lignito, durpių ir medienos, pramoninis ir buitinis deginimas.

Užterštumą mažina valstybiniu lygmeniu ir pilietinėmis iniciatyvomis

Siekiant sumažinti jūros užterštumą labai svarbu išsiaiškinti, kas jai kenkia. Nuolatinių tyrimų ir stebėjimų rezultatai bei vandenų kokybės vertinimas suteikia pagrindą kurti ir taikyti vandenų būklės gerinimo priemones. Ilgą laiką eutrofikacija ir tarša pavojingomis medžiagomis buvo išskiriamos kaip vienos svarbiausių problemų Baltijos jūros regione, tačiau įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, sąrašas dar buvo papildytas ir jūrinę aplinką teršiančių šiukšlių, povandeninio triukšmo ir kt. aspektais.

Lietuva užterštumo klausimą sprendžia ir valstybiniu lygmeniu, sako Ž. Lydekaitė: „Įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, Lietuvos Vyriausybė 2022 m. patvirtino Nacionalinį vandenų srities 2022–2027 metų planą, o konkrečios priemonės gerinti paviršinių vidaus ir jūros vandenų būklę buvo patvirtintos 2023 m. Reikia pažymėti, kad Baltijos jūros būklė labai priklauso nuo žemyninėje dalyje vykdomos veiklos, dėl kurios tarša upėmis, atmosfera ir t.t. pasiekia jūrą, todėl ir būklės gerinimo priemonės turi būti orientuotos į baseinuose žmogaus vykdomas veiklas“.

Poveikį aplinkai, kuris susijęs su Baltijos jūros būkle, stengiasi mažinti ir verslas. Pavyzdžiui, „Ignitis renewables“ remia pilietinę iniciatyvą „Išsaugokime Baltiją“, kurios metu 13 žmonių pėsčiomis keliaus aplink Baltijos jūrą bei skatins mažinti jos užterštumą. Ekspedicijos organizatorius Giedrius Bučas kartu su kitais dalyviais per 9 mėnesius planuoja aplankyti visas 8 aplink Baltijos jūrą esančias šalis ir nužygiuoti 6 tūkst. kilometrų.

Svarbus kiekvieno indėlis

Pasak istorinę ekspediciją aplink Baltijos jūrą remiančios įmonės aplinkosaugos ekspertės Agnės Lukoševičienės, pirmas žingsnis mažinant neigiamą poveikį Baltijos jūrai yra problemos supratimas. Tam, kad būtų galima imtis priemonių, būtina žinoti, kurias grėsmes mažinti pirmiausia ir kaip tai paveiks jūros ekosistemą. Baltijos jūroje susikerta daugybė interesų – turizmas, žvejyba, laivyba, išteklių gavyba, gynyba, energetika bei kiti. Visas šias veiklas reikia vykdyti subalansuotai su aplinkos poreikiais. Prisijaukinus aplinkai draugiškus įpročius galima sumažinti savo poveikį ir išsaugoti sveiką ir gyvybingą Baltijos jūrą.

„Pastaruoju metu Baltijos jūra susiduria su tarša, eutrofikacija, buveinių degradacija bei kitais iššūkiais, gilinančiais tiek jūros aplinkosaugines, tiek ir nuo jos ekonomiškai priklausančių visuomenės grupių problemas. Tinkamai juos atliepti reikia visų bendrų pastangų – valstybių, verslo, visuomenės, kiekvieno iš mūsų. Šia ekspedicija siekiama ne tik parodyti Baltijos jūros grožį, bet ir priminti, kad visi kartu esame atsakingi už jos sveikatą. Ekspedicijos komanda tiki, kad suvieniję jėgas galime prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemų išsaugojimo. Tuo tikime ir mes“, – kalbėjo A. Lukoševičienė.

Jos teigimu, svarbiausia šios ir kitų tokių ekspedicijų misija – didinti supratimą, šviesti visuomenę, dalintis žiniomis ir patirtimis, kalbėti apie visus žingsnius, galinčius prisidėti prie problemų sprendimo: „Daugybė žmonių, gyvenančių Baltijos jūros regione, gali net neįtarti, su kokio masto aplinkosauginėmis problemomis susiduria jūra, kas jas lemia ir kokį ilgalaikį bei reikšmingą poveikį jos turi. Didindami supratimą galime įgalinti visuomenę, valstybes ar regionus imtis būtino pokyčio – peržiūrėti vartojimo įpročius, atidžiau rūšiuoti, atsakingiau tręšti pasėlius ir tvarkyti nuotekas“.

Pašnekovės manymu, kiekvienas verslas, kreipiantis dėmesį į aplinkosaugą, galiausiai prisideda ir prie švaresnės Baltijos jūros. Sunkiai yrančios medžiagos fiziškai patenka į jūrą, gruntiniais vandenimis ją pasiekia nuodingos medžiagos per upes, o į orą išleisti teršalai taip pat nusėda vandenyje.

Dėl šių priežasčių įmonė stiprina savo indėlį į Europos dekarbonizaciją ir energetinio saugumo regione užtikrinimą siekdama nulinio ŠESD emisijų balanso iki 2040–2050 metų ir didindama žaliąją galią. Saulės parkuose atliekama floros ir faunos stebėsena, kad paaiškėtų, kokį poveikį aplinkai jie daro ir kaip šį poveikį galima sumažinti arba kompensuoti. Dalis tokių parkų teritorijos paliekama natūraliai vietinei augalijai. Parkai neaptveriami aklina tvora, kad į teritoriją patekę gyvūnai turėtų galimybę iš jos išeiti, o jei yra tinkamos sąlygos, tvorų kraštuose įrengiamos maitinimosi ir poilsio vietos plėšriesiems paukščiams.

„Vystydami vėjo elektrinių parkus, bendradarbiaujame su ornitologais ir vykdome paukščių stebėjimą, kad išsiaiškintume poveikį paukščiams. Jei nustatoma, kad poveikis – reikšmingas, diegiamos papildomos jo mažinimo priemonės ir vykdomas papildomas vienerių metų trukmės stebėjimas. Vėjo parkų veikla derinama prie šikšnosparnių gyvenimo ciklo – ribojamas parkų apšvietimas, vengiama baltos šviesos“, – apie gamtosaugos priemones pasakojo A. Lukoševičienė.